Medijų naudojimas ir jų daroma žala

MEDIJŲ NAUDOJIMAS IR JŲ DAROMA ŽALA

Į medijų amžių žmonija įžengė dar devynioliktame amžiuje, kai atsirado fotografija ir kinas. Tačiau kompiuterio išradimas ir jo pritaikymas masiniam naudojimui interneto pagalba sukėlė tikrą technologinę revoliuciją. Medijos tapo neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalimi, o į jų siūlomą virtualų pasaulį pasineriama vis ankstesniame amžiuje, laikas, praleistas prie ekrano, vis ilgėja.

Pažymėtina, kad internetu pastaruoju metu daug bei dažnai naudojasi ir kur kas jaunesni vaikai. Štai Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis net 45 % ikimokyklinio amžiaus vaikų jau naudojasi internetu.

Laikas, praleidžiamas prie medijų, turi tendenciją ilgėti: taip atsiranda probleminio medijų vartojimo rizika, galinti nuvesti ir į priklausomybę. 2018 — 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis jaunesnio mokyklinio amžiaus grupėje (7—10 metų vaikų) naudojimosi ekranais trukmė viršijo dvi valandas ir turėjo tendenciją augti (134 min. — 2018 m, 146 min. — 2019 m.). Medijų naudojimas tapo probleminiu COVID-19 pandemijos laiku, kai dėl nuotolinio mokymosi pradinukų prie ekranų praleidžiamas laikas padidėjo iki keturių su puse valandų. Tyrimai rodo, jog skaitmeninių technologijų naudojimo įpročiai susiformuoja ikimokykliniame amžiuje, jie yra pastovūs ir tęsiasi vėlesnėje vaikystėje. Vaikai, kurie žiūrėjo daug televizijos, palyginus su kitais, ir vėliau išlieka daug televizijos žiūrinčioje grupėje — net iki suaugusiųjų amžiaus. Tiriant pradinukus, taip pat pastebima, kad buvimas prie ekranų jau yra tapęs ritualizuotu elgesiu, kurį tampa vis sunkiau pakeisti. Visa tai grindžia poreikį jau ankstyvojoje vaikystėje kalbėti apie skaitmeninių įpročių formavimą, už kurį šiame amžiuje visų pirma yra atsakingi tėvai.

Bronfenbrenner‘is (1979) sukūrė bioekologinį modelį, paremtą kontekstiniu požiūriu į žmogaus raidą. Ekologinio modelio esmė — žmogaus ir aplinkos sąveika. Jo teigimu, vaikas formuojasi ne vakuume, bet aplinkoje, kuri jį įtakoja ir kurią įtakoja jis. Sąveika tarp vaikų ir jo įtakos sferų (pvz., tėvai / šeima, mokyklos, kultūra) lemia raidą ir didina (rizikos veiksniai) arba mažina (apsauginiai veiksniai) raidos sutrikimų riziką.

Kalbant apie medijų naudojimą ir su tuo susijusias problemas, vaikui įtaką pirmiausia daro namų aplinka, kurioje jis iki paauglystės dažniausiai būna su asmenimis, kurie yra atsakingi už apribojimų nustatymą arba prieigos prie ekranų kontrolę.

PROBLEMINIS INTERNETO NAUDOJIMAS (PIN)

PIN terminas apima įvairias interneto naudojimo sritis (tokias kaip besaikis žaidimas, pornografijos žiūrėjimas, apsipirkinėjimas internetu, video turinio žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas ir kt.), kurios pradeda asmeniui kelti reikšmingą distresą ar funkcionavimo sunkumus.

Tirti ir atpažinti PIN yra itin svarbu. Mokslininkai, psichikos sveikatos specialistai sutaria, kad PIN yra rimta grėsmė asmens psichikos sveikatai. Didžioji dauguma mokslininkų PIN priskiria elgesio priklausomybėms dėl kelių esminių kriterijų: kontrolės praradimo, kai žmogui sunku kontroliuoti internete praleidžiamą laiką; interesų praradimo, kai veikloms internete teikiamas prioritetas, apleidžiant savo pomėgius ir kitas reikšmingas veiklas; interneto naudojamo nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių (suprastėję mokymosi rezultatai, santykiai su aplinkiniais ar pan.).

PIN pasireiškimui svarbūs veiksniai. Ankstyvame amžiuje labai svarbus bendras vaikų naudojimosi ekranais laikas ir jų tėvų naudojimosi ekranais įpročiai: tyrimai patvirtina, kad vaikų laikas prie ekranų labiausiai siejasi su tuo, kiek ir kaip tėvai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais laisvalaikio tikslu, vaikui būnant šalia, kiek žiūri televizorių ar tiesiog jį laiko įjungtą, kaip foną namuose.

PIN rizika ypač išauga pradiniame mokykliniame amžiuje, nes tuo metu vaikai vis dažniau ima naudotis internetu savarankiškai neprižiūrint tėvams bei padidėja vaikų, turinčių asmeninius išmaniuosius įrenginius, skaičius. Jau ankstyvame amžiuje ilgas ir dažnas naudojimasis ekranais, tėvų nuostatos bei vaiko savireguliacijos sunkumai (emocingumas, impulsyvumas) tampa svarbiais rizikos veiksniais, ar naudojimasis internetu kels problemų. Vaikų ir paauglių (panašiai kaip ir suaugusiųjų), PIN riziką didinantys veiksniai sudaro tris grupes:

1.      Individualūs veiksniai: tam tikras būdas, pvz., impulsyvumas; vaiko atveju – mažesnė     savireguliacija. Įvairiuose tyrimuose pastebėta, kad vaikams, kurie yra impulsyvesni, emocingesni, yra didesnė rizika pernelyg įsitraukti į veiklas internete.

2.      Aplinkos veiksniai: artimiausia aplinka, santykiai su tėvais, tėvų ir mokyklos taisyklės ir pan., patiriamos įtampos, nesėkmės. Kuo vaiko ir tėvų santykiai prastesni, tuo didesnė rizika vaikui įsitraukti į veiklas internete. Jei reali aplinka atliepia esminius vaiko poreikius – saugumo, emocinių ryšių, saviraiškos – nėra reikalo „pakaitalų“ ieškoti internete.

3.      Interneto veiksniai: interneto pasiekiamumas, galimybė jungtis bet kada; asmeninio įrenginio turėjimas; veiklų internete pobūdis ir pan. Paprastai veiklos būna labai įtraukios, tad įrenginiai, leidžiantys jungtis prie interneto, neturėtų būti lengvai pasiekiami vaiko aplinkoje. Yra tyrimų, pabrėžiančių didesnę PIN riziką berniukams dėl ilgesnio laiko, praleidžiamo itin įtraukiose veiklose – žaidžiant vaizdo žaidimus, tačiau mergaitės laiką leidžia naršydamos socialiniuose tinkluose ar žiūrėdamos vaizdo įrašus – joms įtraukesnės būtent šios veiklos. Tokie tyrimai skatina daugiau dėmesio atkreipti į skirtingas PIN rizikų formas mergaitėms ir berniukams.

Paauglystėje, patiriant įtampą ir stresą keliančius brendimo iššūkius, itin patrauklu pasislėpti ar ieškoti nusiraminimo virtualioje erdvėje, tačiau tai – tarsi uždaras ratas: emocijų ar elgesio problemos didina PIN, o pastarasis ilgainiui lemia dar prastesnę emocijų reguliaciją. Moksliniai tyrimai atskleidžia PIN sąsajas su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, bendru nerimastingumu, liūdesiu, depresiškumu ir polinkiu save nuvertinti. 

PIN SĄSAJOS SU VAIKŲ SVEIKATOS PROBLEMOMIS

Šeimos gydytojų ir psichikos sveikatos specialistų vaidmuo itin svarbus atpažįstant, kokiais atvejais už tam tikrų vaikų sveikatos problemų slypi PIN. Ypač, jeigu į specialistus kreipiamasi dėl įvairių vaikų somatinių skundų, o atlikus tyrimus aiškios nusiskundimų priežasties nerandama – sukluskime, ar neslypi už to perteklinis ir probleminis interneto naudojimas. Visada verta teirautis apie naudojimosi internetu įpročius, kai susiduriama su vaikų ir paauglių:

ϟ valgymo sutrikimais, liesumu, antsvoriu arba nutukimu,

ϟ miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu,

ϟ neaiškiais somatiniais negalavimais, skundais, skausmais,

ϟ regėjimo sutrikimais,

ϟ netaisyklinga laikysena ar tam tikrais judėjimo sutrikimais dėl netaisyklingos laikysenos,

ϟ prislėgtumu, nerimo sutrikimais, kitais emociniais, elgesio sutrikimais arba problemomis, kurios dar nesiekia sutrikimo lygio, bet jas irgi svarbu pastebėti ir atpažinti.

ŠEIMOS ĮTRAUKIMO SVARBA

Jeigu santykiai šeimoje nėra geri arba vaikas turi mokymosi sunkumų, internetas jam yra puikus būdas pasislėpti arba užsimiršti. Kuo vaiko reali aplinka yra jam nepriimtinesnė, tuo didesnė pagunda likti virtualioje realybėje. Pastebėjus, jog reikėtų pagalbos, kad vaiko poreikiai būtų tinkamai atliepiami jo realioje aplinkoje, būtina nukreipti vaiką ir visą šeimą (būtinai su tėvais) psichologo ar psichoterapeuto konsultacijai. Būtent šiais atvejais nukreipimas pagalbai yra būtinas.

LAIKAS PRIE EKRANŲ: SAUGIOS, LEISTOS (REKOMENDUOJAMOS) RIBOS

Kalbant apie labiausiai pažeidžiamą – vaikų ir jaunimo grupę – svarbu mokyti tėvus ir globėjus. Atkreipiame tėvų bei globėjų dėmesį į paprastus, bet itin svarbius dalykus, užtikrinančius gerą emocinę, fizinę ir psichikos sveikatą:

● Sutarti dėl ekranų naudojimo taisyklių. Riboti vaikų ir paauglių laiką prie ekranų, renkantis saugų pagal amžių ekranų laiką: taisyklė 0-1-2-3 (valandų sk. pagal amžių), kai

0–2 metų vaikams – 0 val., ikimokyklinio amžiaus vaikams (2–5 metai) – iki 1 val. per dieną; pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6–10 metų) – iki 2 val. per dieną; jaunesniems paaugliams (11–14 metų) – iki 3 val. per dieną.*

● Užtikrinti miegą. Vaikystėje ir paauglystėje tinkamas, pakankamas miegas yra kritiškai svarbus. Deja, pastaruoju metu atliekami tyrimai rodo, kad dėl PIN labai nukenčia vaikų (ir ikimokyklinio, ir pradinio mokyklinio amžiaus, ir paauglių) miegas. Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikai nesinaudotų ekranais prieš miegą ir kad ekranų nebūtų miegamojoje zonoje.

● Valgyti be ekranų. Gydytojai galėtų padėti atkreipti dėmesį į tai, ar tėvai nenaudoja ekranų vaiko maitinimo ir valgymo metu. Vengti foninio TV ekranų naudojimo, kas vėliau irgi didina vaikų perteklinio įsitraukimo į internetą riziką.

● Skatinti fizinį aktyvumą, svarbu pabūti lauke bent 1 val. per dieną.

● Skatinti vaiko įsitraukimą į įvairias veiklas be ekrano.

● Savo pavyzdžiu rodyti tinkamus ekranų naudojimo įgūdžius.

SVEIKŲ SKAITMENINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO SVARBA

Svarbu ugdyti savo skaitmeninį sąmoningumą ir, siekiant sumažinti probleminio interneto naudojimo riziką, greta kiekvienam būtinos laiko prie ekranų kontrolės, svarbu rūpintis skaitmenine higiena:

ϟ Suplanuoti laiką ryte be skaitmeninių technologijų, vos tik atsibudus nepulti tikrinti naujienų, el. pašto ir kitų žinučių, o jas perskaityti, pavyzdžiui, tik atėjus į darbą. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – išjungti nebūtinus perspėjimus.

ϟ Leidžiant internetu naudotis vaikams svarbu užtikrinti, kad turinys atitiktų amžių. Jis neturėtų būti pernelyg stimuliuojantis, greitas, agresyvus ar bauginantis, kas galėtų stipriai paveikti vaikų psichoemocinį būvį.

ϟ Namuose galime sukurti zonas be technologijų: ne tik išjungti technologijas tada, kai jos nenaudojamos, bet ir turėti vietas, kur technologijų nėra, skirtas pramogai, žaidimui ir kitoms svarbioms veikloms.

ϟ Rekomenduokite vaikams dažniau kalbėti apie tai, su kokiais sunkumais jie susiduria internete ir stebėti savo interneto naudojimo įpročius.

ϟ Daugelis šiuolaikinių žaidimų žaidžiami partijomis ir dėl to tėvams labai svarbu tai žinoti ir susitarti su vaikais dėl žaidimų partijų skaičiaus, o ne laiko, praleidžiamo žaidžiant internete. Dar vienas patarimas: kviečiant baigti žaidimą, veikla, kurią siūlome vietoje žaidimo, turėtų būti bent šiek tiek vaikui maloni.